|
Gegužės 8-ąją Lietuvos muitinė švenčia 105-ąjį gimtadienį. Minint šią sukaktį gegužės 10 dieną Vilniaus rotušėje vyks iškilmingas renginys, kuriame dalyvaus valstybės vadovai arba jų deleguoti asmenys, svečiai iš aukščiausių valstybės ir muitinei giminingų institucijų, kaimyninių šalių muitinių vadovai, pirmieji Atkurtos Lietuvos muitinės vadovai, Medininkų žudynėse sunkiais sužeistas muitininkas Tomas Šernas, kiti svečiai, muitinės pareigūnai. Renginio metu bus prisiminti reikšmingi institucijos vystymuisi etapai, muitinės bendruomenę sveikins valstybės vadovai, kolegos ir svečiai, dainą Lietuvai atliks šventei suburtas muitininkų choras, renginyje dalyvaus policijos orkestras. Šventinio renginio metu bus apdovanoti muitinės darbuotojai, labiausiai nusipelnę ir įnešę didžiausią indėlį į Lietuvos muitinės pažangą. Visa ši savaitė Lietuvos muitinei – ypatinga. Pirmadienį, gegužės 6-ąją, į Lietuvos muitinę atvyko Armėnijos muitinės delegacija pasisemti iš mūsų patirties muitinio audito srityje. Trečiadienį, šventinę gegužės 8-osios dieną, 105-ųjų Lietuvos muitinės metinių sukakčiai paminėti prie Muitinės mokymo centro bus pasodinti paskutiniai 10 ąžuoliukų iš 105, kurie nuo balandžio vidurio sklido ir buvo sodinami visoje Lietuvoje. Gegužės 9-ąją Lietuvos muitinėje vyks kaimyninių valstybių – Estijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos – muitinių vadovų susitikimas, kurio metu minėtųjų penkių ES valstybių narių muitinių vadovai pasirašys Susitarimą dėl vienodų muitinės kontrolės priemonių taikymo ir keitimosi informacija įgyvendinant Europos Sąjungos ribojančiąsias priemones Rusijai ir Baltarusijai dėl pradėto neišprovokuoto karo Ukrainoje. Pažymėtina, kad laikinai einantis pareigas Ukrainos muitinės vadovas taip pat dalyvaus susitikime ir Susitarimo pasirašymo ceremonijoje. Prisiminkime: gegužės 8-oji laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia, kai 1919 m. šią dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos, Ministro Pirmininko M. Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro J. Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Iki Lietuvos okupacijos muitinei vadovavo 8 direktoriai. Pirmosios muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 sienos perėjimo punktų. Pirmosioms muitinėms ir jose dirbantiems valdininkams teko įveikti nemažai sunkumų: trūko patirties, kvalifikuotų muitininkų, ne visiems užteko darbo priemonių, darbo sąlygos buvo sunkios. Amžininkai liudija, kad netgi vienos geriausių – Virbalio muitinės „kambariai yra ant sklepų, kurie dabar (1921 m.) nekūrenami, muitinės tarnautojai skundžiasi nepakeliamu šalčiu“. Tačiau muitininkai atsakingai vykdė duotą priesaiką dirbti Lietuvos tautos ir valstybės gerovei, brangino savo darbą ar atsakingai vykdė tarnybą. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, su muitininkais, kaip ir su kitais pasienio tarnautojais, buvo siekiama susidoroti pirmiausia. Daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą ar sušaudyta, kai kuriems teko trauktis į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, veikla buvo nutraukta. Sovietmečiu muitinių, kurių buvimas simbolizavo valstybės suverenitetą, neliko. 1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuvos muitinė vėl pradėjo skaičiuoti savo veiklos metus. Ypač įsimintini pirmieji kovos už valstybę metai: muitininkams teko iškęsti ne tik sovietų pareigūnų bauginimus ir terorizavimą, bet ir paaukoti gyvybes. 1991 m. liepos 31 d. naktį Medininkų poste buvo nužudyti muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, o muitininkas Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas. Ypatinga diena buvo 2004 m. gegužės 1-oji – Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė muitinės veidą: iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių. Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvos muitinė yra moderni, profesionali, pilnateisė ES ir Pasaulio muitinių organizacijos šeimos narė, kurią vertina ne tik Lietuvos institucijos, bet ir Europos sąjungos valstybės. Instituciją kompetentinga ir modernia daro joje dirbantys žmonės, todėl kiekvienas institucijoje dirbantis žmogus yra vertybė. Nuo 1990 m. iki dabar Lietuvos muitinė turėjo 8 vadovus. Šiuo metu institucijai vadovauja generalinis direktorius Darius Žvironas - 9-asis Lietuvos muitinės vadovas.
|
