|
Gegužės 8-ąją Lietuvoje minime Lietuvos muitinės įkūrimo dieną – šiemet sukanka jau 106 metai nuo šios institucijos įsteigimo. Profesinės šventės proga Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas dalijasi mintimis apie Lietuvos muitinės vaidmenį šiuolaikinėje geopolitinėje aplinkoje, sankcijų įgyvendinimo iššūkius, pasaulinės prekybos tendencijas ir technologinius pokyčius, kurie keičia šios tarnybos veidą. – Ko visuomenė dažnai nežino ar nesupranta apie muitinės darbą? Muitinės darbas – tai valstybės išorės sienų ir ekonominių interesų apsauga. Iki šiol dalis visuomenės mano, kad turime sienas su visomis kaimyninėmis šalimis. Taip, mes jas turime, tačiau ekonominę sieną turime tik su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu Lietuva, kaip Europos Sąjungos šalis, neturi vidinių sienų tarp ES valstybių. Prekės tarp Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų ES narių juda laisvai, be muitinės įsikišimo. – Sieną su Rusija ir Baltarusija iš ES narių turi tik Lietuva ir Lenkija. Ar turime dar kokių išskirtinumų? Dar esame unikalūs tuo, kad per Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitas. Tai – speciali ES mastu procedūra, kai prekės kerta ES teritoriją pagal specialų reglamentavimą, o ne kaip įprastos tranzitinės prekės. – Dėl priešiškų kaimynų sankcijų taikymas Lietuvos muitinei itin aktualus. Kaip dažnai nustatomi pažeidimai? Pažeidimų yra, bet didžiausią darbą Lietuvos muitinė skiria jų prevencijai. Štai pernai Lietuvos muitinė 28 854 kartus neišleido prekių, kai jų siuntėja ar gavėja buvo Rusija ar Baltarusija. Juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus paskirta daugiau nei 16,7 mln. eurų baudų. Kai mums kyla pagrįstas įtarimas, kad gali būti apeinamos sankcijos, prekės yra neišleidžiamos. Paprašome daugiau dokumentų, jei jie nepateikiami – gali būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Kai kuriais atvejais pasitaiko ir sąžininga prekyba – reikiami dokumentai pateikiami. – Kokie šiuo metu yra svarbiausi Lietuvos muitinės prioritetai? Svarbiausias prioritetas – ES ir Lietuvos ekonominių interesų apsauga. Tai reiškia mokesčių surinkimą. Svarbu sukontroliuoti, kad visos įvežamos į ES prekės būtų tinkamai deklaruotos ir už jas sumokėti teisingi mokesčiai. Kartais sukčiaujama dėl vertės – nurodoma mažesnė prekės vertė. Didelę darbo dalį sudaro kova su cigarečių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Išlieka ir ginklų bei kitų draudžiamų prekių pavojus. Šiuo metu vienas didžiausių prioritetų – sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimas. – Gyvename prekybos karų ir sankcijų pasaulyje. Kokie iššūkiai jus supa? Vienas didžiausių mitų – kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms įvedus muitus, darbo padaugės Lietuvos muitinei. Tikrai ne – muitus taikys JAV, tad visa muitų administravimo našta teks jų muitinei. Žinoma, tai paveiks mūsų darbą netiesiogiai. Bet koks naujas reglamentavimas, ypač tokiose šalyse kaip JAV, įtakos prekybos srautus. Gali keistis jų kryptys – Lietuva galbūt mažiau eksportuos į JAV, bet daugiau į kitas šalis. Galbūt sulauksime daugiau importo ir eksporto iš trečiųjų šalių. – Sklido kalbos, kad Lietuvą užplūs pigios prekės iš Kinijos, nes Amerika šiai šaliai pakėlė tarifus, o kinai neturės kur realizuoti jau pagamintų prekių. JAV numatė pereinamąjį laikotarpį. Manau, per jį dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Europos Sąjungą, ras sutarimą su JAV dėl muitų. Tik tada bus galima įvertinti naujas prekybos tendencijas. Kol kas didesnių prekių srautų iš Kinijos nepastebime – dar per trumpas laikotarpis, kad įvyktų ryškūs pokyčiai. – Kaip šiandien įsivaizduojate idealų muitinės pareigūną? Kokios savybės ir kompetencijos jam svarbios? Visų pirma – žingeidumas. Su muitinės veikla susijęs reglamentavimas nuolat sudėtingėja, atsiranda naujų teisės aktų. Reikia nuolat domėtis tiek teisiniu reguliavimu, tiek naujomis kontrolės priemonėmis. Šiuo metu ES rengia naują Muitinės kodeksą, kurį tikimės pamatyti artimiausiais metais. Domėjimasis naujovėmis – būtinas. Prieš 30 metų muitininkai dirbo paprastuose metaliniuose konteineriuose, nebuvo kompiuterių – tik popierinės deklaracijos. Per šiuos metus padarėme tiek technologinį, tiek organizacinį šuolį ir dabar galime užtikrinti visai kito lygio kontrolę. – Kokias svarbiausias inovacijas ir pokyčius Lietuvos muitinė ketina įgyvendinti artimiausiais metais? Pirksime daug rentgeno aparatų – per 3–4 metus visi kiniški įrenginiai bus pakeisti vakarietiškais. Nuolat tobuliname informacines sistemas. Jau birželį įdiegsime vieno langelio principą – mūsų sistemos bus sujungtos su ES sertifikatų mainų sistema. Tai leis automatiškai tikrinti dokumentus pagal visų atitinkamų ES institucijų reikalavimus. Verslui tai reiškia spartesnį prekių įforminimą, visuomenei – saugesnę rinką. Lietuvos muitinė viena pirmųjų Europoje ėmėsi diegti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus rentgeno kontrolėje – dar 2023 m. pabaigoje Muitinės kriminalinėje tarnyboje (MKT) startavo inovatyvus projektas, kuriuo siekiama sukurti DI sistemą, gebančią automatiškai analizuoti rentgeno vaizdus ir padėti pareigūnams aptikti galimą kontrabandą geležinkelio transporte. Siekiame pagreitinti muitinio tikrinimo procedūras eksporto atvejais – kad kroviniai, patikrinti vidaus postuose, nebūtų tikrinami pakartotinai pasienyje. Norime pagerinti vidaus postų darbo sąlygas, užtikrinti greitesnį ir kokybiškesnį tikrinimą. Dar vienas svarbus siekis – įgyvendinti muitinės pertvarką: tapti vienu juridiniu asmeniu, kad žmogiškieji ištekliai būtų sujungti į vieną stiprų „kumštį“. – Ar turite įsimintinų situacijų, kurios primena, kodėl šis darbas svarbus? Džiugu, kad negirdime priekaištų dėl to, jog Lietuvos muitinė praleistų sankcionuotas prekes į Rusiją ar Baltarusiją. Malonu matyti pareigūnų darbą užkardant kontrabandą – per sieną nelegaliai gabenamų cigarečių sumažėjo kelis kartus. Galime didžiuotis, kad mūsų pareigūnai žinomi ir vertinami kaimyninėse bei partnerinėse šalyse – Suomijoje, Estijoje, Danijoje, Kroatijoje. Mūsų ekspertų pagalba vertinama ir Ukrainoje, Moldovoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sėkmingai bendradarbiaujame su Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos partneriais tiriant kriminalinius nusikaltimus. – Kokius pokyčius įvertintumėte kaip reikšmingiausius pastaraisiais metais? Praėjusiais ir šiais metais tikrai pagerėjo mūsų darbo sąlygos. Po rekonstrukcijos sugrįžome į atnaujintus pastatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Laukia ir Vilniaus teritorinės muitinės, Kauno bei Klaipėdos pastatų administracinių patalpų rekonstrukcija. Gavome pakankamai lėšų automobiliams, kompiuteriams, uniformoms. Pernai muitininko vidutinis atlyginimas pagaliau pasiekė kitų vidaus tarnybų institucijų lygį. Tikiuosi, atlyginimų augimas tęsis. – Kaip įsivaizduojate Lietuvos muitinę po 10 metų? Turėtume būti pirmiausia paslaugos teikėjai gyventojui ir verslui, o tik po to – kontroliuojanti institucija. Sąžiningas verslas ir pilietis turėtų gauti mūsų paslaugas dar greičiau ir patogiau. Kontrolė turėtų išlikti, bet būti dar aukštesnio lygio – labiau pagrįsta analize, rizikos vertinimu ir išmaniųjų technologijų panaudojimu.
|
