English
Neįgaliesiems
Prisijungti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ
  •  
  • Paieška
Titulinis puslapis ('Alt' + '0', 'Enter')
Svetainės struktūra ('Alt' + 'T', 'Enter')
Siųsti el. laišką ('Alt' + 'M', 'Enter')
Kita kalba ('Alt' + 'L', 'Enter')
Paieška ('Alt' + 'S', 'Enter')
Leidinių katalogas ('Alt' + 'Y', 'Enter')
Klausimai ir atsakymai ('Alt' + 'Q', 'Enter')
Šis puslapis ('Alt' + 'D', 'Enter')
Į puslapio pradžią ('Alt' + 'V', 'Enter')
TEKSTO DYDIS - Didinti šrifto dydį Mažinti šrifto dydį

Muitinės informacinių sistemų centras

Muitinės informacinių sistemų centras ir jo veikla

Muitinės informacinių sistemų centras (toliau − MISC) įkurtas 2001 m. sausio 1 d., reorganizavus Muitinės departamento Informacijos centrą į savarankišką muitinės įstaigą. Šiuo metu MISC sudaro 7 struktūriniai  padaliniai.

MISC veikla apima platų spektrą nuo Lietuvos muitinės kompiuterizavimo strateginių sprendimų rengimo, projektų inicijavimo ir informacinių sistemų, paslaugų ar produktų sukūrimo bei įdiegimo iki jų priežiūros proceso organizavimo ir nepertraukiamo integruotos Muitinės informacinės sistemos veikimo užtikrinimo. Centras ir jo specialistai, profesionaliai įvaldę šiuolaikines informacinių ir ryšių technologijų priemones, tiek daro įtaką rengiamiems muitinės veiklos sprendimams, tiek ir įgyvendina ar organizuoja jų įgyvendinimą praktikoje.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (toliau − ES), vienas iš aukščiausių Lietuvos Respublikos muitinės veiklos prioritetų buvo sukurti integruotą Lietuvos Respublikos muitinės informacinę sistemą. Bendradarbiaudami tarpusavyje MISC ir kitų muitinės įstaigų specialistai, padedami patyrusių Lietuvos ir užsienio IT kompanijų, sukūrė ir įdiegė informacines sistemas, sąveikias su ES informacinėmis sistemomis, užtikrino tinkamą jų veikimą, suteikė prie jų prieigą suinteresuotiems verslo subjektams ir sklandžiai įsiliejo į bendrą ES valstybių narių muitinių administracijų veiklą.

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos Tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 452 dėl nesudėtingos ir nepopierinės aplinkos sukūrimo muitinei ir verslui, parengė Daugiametį elektroninės muitinės strateginį planą, kuriuo inicijavo esminę ES valstybių narių muitinių administracijų veiklos ir informacinių sistemų pertvarką. Vienu šios iniciatyvos rezultatų tapo Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos.

Taip prasidėjo naujas Lietuvos muitinės veiklos ir informacinių sistemų peržiūros bei pertvarkos etapas − Elektroninės muitinės programos įgyvendinimas. Šios programos informacinės sistemos, produktai ir paslaugos sudarys sąlygas pereiti prie elektroniniais duomenų mainais grindžiamų muitinės ir verslo santykių, supaprastinti muitinės procedūras ir padidinti jų suderinamumą bei skaidrumą, sumažinti tarptautinės prekybos verslui tenkančią administracinę naštą, užtikrinti Europos ekonominės erdvės saugą ir saugumą.

Pirmąja sistema, pripažįstama priklausančia elektroninės muitinės šeimai, tapo Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema − NCTS (angl. New Computerised Transit System). Sistema įdiegta 2003 metais. Nuo 2009 m. liepos 1 d. naudojama jau ketvirta NCTS fazė. Naudojant šią informacinę sistemą Bendrijos ir bendrosioms tranzito procedūroms įforminti ir kontroliuoti vietoj „popierinių“ tranzito deklaracijų ir kitų dokumentų naudojami elektroniniai pranešimai, kuriais pateikiami duomenys, reikalingi šioms procedūroms įforminti, bei informacija apie šių procedūrų vykdymo eigą.

Išankstiniam saugumo ir saugos duomenų pateikimui bei patikrinimui 2010 m. gegužės mėnesį buvo pradėta naudoti Importo kontrolės sistema (ICS), o įdiegus Eksporto kontrolės sistemą (ECS) muitinėje buvo sudarytos sąlygos atsisakyti rašytinės prekių išvežimą patvirtinančios muitinės deklaracijos kopijos ir ją pakeisti elektroniniu pranešimu. Šios dvi sistemos užtikrina duomenų mainus ne tik Lietuvos, bet ir visoje ES teritorijoje.

Kuriant  nepopierinę muitinės ir verslo aplinką 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos muitinė įdiegė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (MDAS). Šiuo metu minėtos sistemos moduliai apdoroja įprastines eksporto (kartu su saugos ir saugumo duomenimis arba be jų, kai šių duomenų pateikti neprivaloma), įprastines importo deklaracijas, įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas (ENS ir EXS) bei išankstinius pranešimus apie kompensuojamus žemės ūkio produktus. Gamybinėje aplinkoje veikia Verslininko portalas, suteikiantis galimybę ekonominių operacijų vykdytojams pateikti importo, eksporto deklaracijas, įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas.

Pagal Europos Komisijos reikalavimus tobulinama ir plėtojama Integruota tarifų valdymo informacinė sistema (ITVS), apimanti Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (LITAR), Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemą (MAPS), Tarifinių kvotų administravimo sistemą (TQS), Tarifinės priežiūros sistemą (TSS), Nacionalinę spaudų ir kitų žymų sistemą (SMS) bei Informacinę sistemą ekonominį poveikį turinčioms procedūroms (ISPP), iš kurių atskiras dėmesys skirtinas LITAR ir MAPS.

•  LITAR − informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Tai instrumentas, skirtas ES tarifinės ir kai kurios netarifinės informacijos bei nacionalinių mokesčių (akcizo bei PVM) tarifų informacijos paieškai. LITAR esantys duomenys ir taisyklės reikalingos MAPS sistemai, skaičiuojant mokesčius už deklaruojamas prekes.

•  MAPS suteikia galimybę ekonominių operacijų vykdytojams apskaičiuoti ES muitus ir nacionalinius mokesčius gabenamoms prekėms, gauti informaciją apie muitinės procedūros įforminimui reikalaujamus pateikti specialius dokumentus.

Nuo 2009 m. gegužės mėn. Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos (MAKIS), leidžiančios teisingai ir realiuoju laiku apskaityti visus mokesčių mokėtojų mokestinius įsipareigojimus muitinei bei muitinės mokestinius įsipareigojimus mokesčių mokėtojams, funkcijos pradėtos naudoti visų teritorinių muitinių postuose. Sukurtas MAKIS funkcionalumas, sudarantis galimybę keistis MAKIS kaupiamais duomenimis su Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacine sistema (VMI MAIS).

Svarbūs projektai įdiegti teisėsaugos ir pažeidimų prevencijos srityse.

PHARE programos lėšomis sukurta ir įdiegta Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (RIKS), skirta automatizuotu būdu įvertinti riziką ir apskaičiuoti rizikos lygį. Šios paslaugos būtinos ne tik rizikos vertinimo specialistams, bet yra ir neatskiriamas muitinio įforminimo ir tikrinimo proceso žingsnis.

Gavus PHARE programos paramą, įdiegta Nacionalinė bylų valdymo ir žvalgybos informacinė sistema (NBVŽS). Ji skirta kompiuterizuoti muitų teisės aktų pažeidimų ir kitos su jais susijusios informacijos rinkimo, saugojimo ir naudojimo procesą, o jos duomenų bazėje kaupiami duomenys naudojami pažeidimų prevencijai ir užkardymui. Sukurtos automatinės duomenų perdavimo priemonės, leidžiančios įkelti NBVŽS kaupiamus duomenis į ES Bylų identifikavimo duomenų bazę − registrą FIDE.

Administracinių teisės pažeidimų protokolų (ATPP) ir Prekių sulaikymo protokolų (PSP) informacijos įvedimo ir kaupimo programinės įrangos funkcijų dėka supaprastinamas ir pagreitinamas administracinių teisės pažeidimų fiksavimas, sudaromos sąlygos kaupti duomenis pažeidimų prevencijai ir rizikos įvertinimui.

Specializuota programinė ir techninė Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema (NAS) skirta kaupti informacijai apie transporto priemonių eismą muitinės postuose, atpažinti transporto priemonių valstybinius numerius ir konteinerių kodus kelių ir geležinkelių postuose prie išorinių ES sienų. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikia apjungta Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema, skirta apsikeisti duomenimis apie norimus užfiksuoti transporto priemonės sienos kirtimo faktus ir, esant reikalui, imtis tarpusavyje suderintų veiksmų.

2012 m. gruodžio mėn. išbandyta Pasienio kontrolės punktų direkcijos bei Lietuvos muitinės iniciatyva sukurta krovininių transporto priemonių judėjimo ir valdymo Medininkų pasienio kontrolės punkte informacinė sistema (EVS). Sistema skirta valdyti atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių eismą šiame pasienio kontrolės poste, panaudojant programines ir technines priemones, taip pat valdyti informaciją, susijusią su tikrinamų krovininių transporto priemonių procedūromis. Pagrindinis EVS tikslas – didinti posto pralaidumą, didinant krovininių transporto priemonių, gabenančias krovinius, judėjimo ir valdymo pasienio kontrolės punkto teritorijoje efektyvumą.

Muitinės mobiliųjų grupių išankstinės rizikos įvertinimo sistema (MGIRIS) skirta duomenų paieškai, operatyviai vertinant tikrinamų transporto priemonių, jomis gabenamų prekių bei asmenų riziką. Sistema plačiai naudojama mobiliosiose darbo vietose surašant Administracinių teisės pažeidimų, Prekių sulaikymo protokolus, pildant Prekių tikrinimo aktus.

MISC kartu su kitais muitinės pareigūnais inicijuoja ir įgyvendina įvairius projektus, skirtus muitinės veiklos administravimui gerinti.

ES Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės lėšomis sukurta Lietuvos muitinės duomenų saugykla (LMDS), kurioje kaupiami tikslūs ir apibendrinti aukštos kokybės importo ir eksporto deklaracijų bei prekybos su ES valstybėmis narėmis ataskaitų duomenys. Ši saugykla suteikia galimybę Lietuvos muitinei šiuolaikinėmis priemonėmis realizuoti jai keliamus strateginius uždavinius rinkos ir visuomenės apsaugos, muitų ir mokesčių administravimo bei kitose muitinės veiklos srityse.

Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su ES šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (IDAIS) sukurta ją finansuojant ES EDICOM programos lėšomis. Jos paskirtis – tiesiogiai iš įmonių rinkti statistinius duomenis apie prekybos srautus tarp ES valstybių narių. Sistemoje diegiamos naujos funkcijos, suteikiančios galimybes teikti daugiau elektroninių paslaugų verslui.

Veikia Prekių muitinio įvertinimo informacinė sistema (PREMI), suteikianti muitinės pareigūnams galimybes nustatyti prekių muitinę vertę. PREMI duomenys taip pat naudojami gabenamų krovinių rizikos vertinimui.

Sukurta Prekių kilmės tyrimų sistemos programinė įranga, leidžianti muitinės pareigūnams fiksuoti ir duomenų bazėje kaupti duomenis apie prekių kilmės tyrimo procesą, juos vėliau naudoti rizikos įvertinimams bei netinkamo prekių kilmės deklaravimo prevencijai.

Sukurta ir nuo 2009 m. birželio 1 d. pradėta naudoti Darbo su prekių mėginiais (pavyzdžiais) sistema (MĖGIS), kuri naudojama informacijai apie muitinio įforminimo metu paimtus prekių pavyzdžius (mėginius) tvarkyti.

Veikia Keleivių deklaracijų duomenų apdorojimo ir Grynųjų pinigų deklaracijų duomenų kaupimo ir apdorojimo informacinės sistemos, Muitinės sandėlių ir terminalų apskaitos ir kontrolės informacinė sistema, Informacijos apie eiles ir pasienio kelio postų laidumą informacinė sistema, Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo informacinė sistema bei „Muitinės tarpininkai“ informacinė sistema. Šios sistemos skirtos supaprastinti muitinės formalumų atlikimą, duomenų apskaitymą bei kontrolę, palengvinti pažeidimų išaiškinimą bei prevenciją.

Muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistema (FAS) užtikrina Lietuvos muitinės finansinės apskaitos vykdymą kaupiamuoju principu, automatizuoja personalo ir darbo užmokesčio apskaitą.

2015 metais kartu su partneriais Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir valstybės įmone Registrų centras, buvo įgyvendintas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Muitinės deklaracijų pateikimo elektroniniu būdu taikant vieno langelio principą elektroninė paslauga“, kurio tikslas − sukurti elektroninę paslaugą, sudarysiančią sąlygas ekonominių operacijų vykdytojams atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus pateikti reikalingą informaciją ir muitinės deklaracijas bei gauti visą susijusią informaciją vienoje vietoje.

Pasinaudojant Europos regioninės plėtros fondo parama bei IVPK skyrus finansavimą 2015 m. sėkmingai baigtas įgyvendinti projektas „Lietuvos Respublikos muitinės informacinių technologijų sauga“. Projekto metu sukurta sistema, užtikrinsianti Lietuvos muitinės informacinių technologijų saugą ir prieinamumą (angl. availability). Įgyvendinus projektą padidintas Muitinės departamento valdomose informacinėse sistemose tvarkomos informacijos saugumas, užtikrinamas didesnis informacijos konfidencialumas, integralumas ir prieinamumas. Sukurta tolygi ir saugi elektroninių tinklų infrastruktūra. Įdiegtos saugumo valdymo priemonės užtikrins efektyvesnę Muitinės departamento valdomų informacinių sistemų saugą. Įsigytos saugumo didinimo priemonės ne tik padės sumažinti esamas saugos spragas, tačiau taip pat leis stebėti su sauga susijusius įvykius bei rengti ir vykdyti tinkamą ir gerąsias kitų ES šalių praktikas atitinkančią saugumo politiką. Projekto metu įsigytos techninės ir programinės informacijos saugumo valdymo priemonės, parengtos su informacijos sauga susijusios tvarkos. Technologinį projekto rezultatų tęstinumą užtikrins tolesnis įdiegtų informacijos saugumo valdymo priemonių plėtojimas ir pritaikymas prie besikeičiančios aplinkos.

Muitinės informacinių sistemų centre yra įkurtas visą parą veikiantis Muitinės informacinių technologijų paslaugų centras (ITPC) − centrinė muitinės IT incidentų, paslaugos prašymų ir skundų registravimo, konsultacijų teikimo bei probleminių klausimų sprendimo tarnyba. Sutrikus muitinės informacinių sistemų darbui ar informacinių technologijų paslaugų teikimui, ITPC pareigūnai sprendžia iškilusias problemas arba nukreipia jas spręsti atitinkamo lygio specialistams. Pažymėtina, kad pagalba teikiama tiek muitinės įstaigų, tiek verslo atstovams, kurie naudojasi muitinės IT sistemomis.

Nuolatinis Muitinės informacinių sistemų centro darbas − MIS taikomosios programinės ir techninės-aparatinės įrangų veikimo užtikrinimas, tobulinimas ir priežiūra.

 

Informacija atnaujinta 2021-04-06