Žuvininkystės produktų importas, eksportas
Lietuvos muitinė dalyvauja projekte „Žuvininkystės produktų kontrolės stiprinimas Lietuvos muitinėje“, kurio tikslas - sustiprinti muitinės pareigūnų įgūdžius bei žinias kontroliuojant žuvininkystės produktų importą/eksportą. Šis projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemone „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“.
Bendroji žuvininkystės politika
Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas – užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tvarias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojam žvejyba (toliau – NNN žvejyba) yra viena iš didžiausių grėsmių tvariam gyvųjų vandens išteklių naudojimui, biologinei įvairovei. Laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir įvertinant problemos mastą ir aktualumą buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (toliau − NNN žvejybos reglamentas). Vadovaujantis šio reglamento bei 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (toliau − NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo taisyklės) nuostatomis valstybės narių kompetentingos institucijos turi užtikrinti joms iškeltų uždavinių vykdymą.
Sugautų žuvų sertifikavimo sistema
NNN žvejybos reglamentas ir jo įgyvendinimo taisyklės nustato sugautų žuvų sertifikavimo sistemą,
kuri taikoma visai prekybai perdirbtais ir neperdirbtais jūrų žuvininkystės produktais, kilusiais iš trečiųjų šalių laivų sužvejotų žuvų ir importuojamais į ES bet kokiomis transporto priemonėmis taip pat ES žvejybos laivų sužvejotoms žuvims, kurios skirtos eksportuoti į trečiąsias šalis, jeigu to reikalauja trečioji šalis.
Sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema taikoma visiems jūrų žuvininkystės produktams, tačiau kai kurie produktai, pvz., akvakultūros produktai, gauti iš mailiaus ar lervų, gėlųjų vandenų žuvys, dekoratyvinės žuvys, midijos, austrės, šukutės, kiti nedidelės svarbos produktai, į NNN žvejybos reglamento taikymo sritį nepatenka. Šie produktai nurodyti NNN žvejybos reglamento I priede, kuris (paskutinis šio priedo pakeitimas padarytas 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011).
NNN žvejybos būdu sugautų žuvų importas į ES draudžiamas. Kaip įrodymas, kad importuojami žuvininkystės produktai pagaminti iš žuvų, sužvejotų nepažeidžiant NNN žvejybos reglamento nuostatų, kartu su šiais produktais turi būti pateiktas žvejybą vykdžiusio vėliavos valstybės laivo tos valstybės kompetentingos institucijos patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas.
Sugautų žuvų kiekio sertifikatas
Sugautų žuvų kiekio sertifikatas (dokumento kodas − C673) – tai NNN žvejybos reglamento 12 straipsnyje aprašytas dokumentas. Europos Bendrijos sugautų žuvų kiekio sertifikato forma pateikta šio reglamento II priede.
Sertifikatus turi patvirtinti vėliavos valstybės kompetentinga institucija. Vienoje vėliavos valstybėje gali būti paskirtos kelios kompetentingos institucijos. Kompetentingų institucijų sąrašas skelbiamas Europos Komisijos DG MARE interneto svetainėje rubrikoje „Bendroji žuvininkystės politika“ („Neteisėta žvejyba“).
Iš kompetentingos institucijos gavęs patvirtintą sugautų žuvų kiekio sertifikatą eksportuotojas turi pasirūpinti, kad jo originalas būtų pateiktas ES importuotojui, kuris turės jį pateikti importo ES valstybės narės institucijoms, neatsižvelgiant į atitinkamos siuntos siuntimo būdus (tiesioginį ar netiesioginį).
NNN žvejybos reglamento 16 straipsnyje numatyta, jog importuotojas sugautų žuvų kiekio sertifikatą privalo pateikti valstybės narės, į kurią ketinama importuoti produktus, kompetentingoms institucijoms. (Lietuvoje – muitinės įstaigai, kurioje prekės bus pateiktos įforminti išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą).
ES importuotojas turi pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikatą importo į ES valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip:
prieš tris darbo dienas, kai prekės atgabenamos laivu;
prieš 4 val., kai prekės atgabenamos oro arba geležinkelių transportu;
prieš 2 val., kai prekės atgabenamos kelių transportu.
Trečiosios šalies sugautų žuvų kiekio sertifikate turi būti pateikta visa informacija, nurodyta NNN žvejybos reglamento II priede pateiktame pavyzdyje, o jo formos turi būti tapačios modeliui, perduotam Europos Komisijai jos vėliavos valstybės pranešime.
Kaip numatyta NNN žvejybos reglamente, paprastai muitinės įstaigai pateikiamas originalus sugautų žuvų kiekio sertifikatas, tačiau Europos Komisijai susitarus su vėliavos valstybėmis sugautų žuvų kiekio sertifikatas gali būti surašomas, patvirtinamas ir (arba) pateikiamas elektroninėmis priemonėmis arba jį gali pakeisti elektroninėmis atsekamumo sistemomis. (NNN žvejybos reglamento 12 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu tokie susitarimai pasirašyti Norvegija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Naująja Zelandija, Islandijos Respublika, Kanada, Farerų salomis ir Pietų Afrika.
Netiesioginis žuvininkystės produktų importas
Jeigu produktai perdirbami šalyje, kuri nėra vėliavos valstybė, ES importuotojas pateikia perdirbimo įmonės toje kitoje trečiojoje šalyje parengtą pareiškimą, nustatytą NNN žvejybos reglamento IV priede. Pareiškime turi būti pateiktas tikslus perdirbtų ir neperdirbtų produktų aprašas bei jų kiekiai ir nurodyta, kad produktai kilę iš vėliavos valstybės patvirtintame sugautų žuvų kiekio sertifikate nurodytų žuvų.
Tais atvejais, kai neperdirbti žuvininkystės produktai importuojami iš kitos nei vėliavos valstybė šalies, prie produktų, kurie prieš tai, kai pasiekia ES, buvo vežami į kitą trečiąją šalį, turi būti pridedamas patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas ir dokumentais pagrįsti įrodymai, kad su produktais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus iškrovimo, perkrovimo ar kitas operacijas, skirtas gerai ir tinkamai jų būklei užtikrinti.
Žuvininkystės produktų eksportas
Sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema taikoma ir žuvininkystės produktų eksportui. Prieš ES žvejybos laivų sužvejotų žuvų eksportą kompetentingos ES valstybės narės institucijos turi patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatus, jei to reikalauja paskirties trečioji šalis. Šiuo metu 8 trečiosios šalys yra pranešusios Europos Komisijai apie reikalavimą pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikatus. Tai Islandija, Norvegija, Tailandas, Madagaskaras, Dramblio Kaulo Krantas, Tunisas, Kuveitas ir Ukraina. Eksportuojant žuvininkystės produktus į paminėtas valstybes turi būti pateiktas vėliavos valstybės ES narės kompetentingos institucijos patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas. Lietuvos Respublikoje tvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatus įgaliota Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Eksportuojant žuvininkystės produktus į trečiąsias šalis pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikatą būtina ir tais atvejais, jeigu po to šie produktai bus reimportuoti į ES. Paminėtais atvejais prie šių produktų turi būti pridedamas vėliavos valstybės ES narės patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas. Priešingu atveju importuoti tokių žuvininkystės produktų siuntų į ES nebus leista.
Tunų, durklažuvių ir ilčių (Dissostichus spp.) importas, eksportas
Importuojant, eksportuojant ir reeksportuojant žuvininkystės produktus, kuriems taikomos regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemos, privaloma vadovautis RŽVO sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemas nustatančių reglamentų nuostatomis. Labai svarbu užtikrinti, kad šiuos produktus būtų galima identifikuoti bei užtikrinti jų atsekamumą, todėl pateikiant dokumentus žuvininkystės produktų, kuriems taikomos RŽVO taisyklės, importo, eksporto ar reeksporto muitinės procedūrai įforminti tiek muitinės deklaracijoje, tiek statistiniuose dokumentuose bei sugautų žuvų kiekio sertifikatuose turi būti pateikta visa informacija (TARIC kodas, produkto lotyniškas pavadinimas ir pan.), leidžianti identifikuoti produktus ir užtikrinti jų atsekamumą.
Prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistema
Prekybos durklažuvėmis (Xiphias gladius) ir didžiaakiais tunais (Thunus obesus) Bendrijoje statistikos sistemą reglamentuoja 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 640/2010 (toliau – Reglamentas Nr. 1984/2003).
Durklažuvių ir didžiaakių tunų importas bei eksportas
Importuojant ar eksportuojant Reglamento Nr. 1984/2003 II ir III prieduose išvardytus žuvininkystės produktus, privaloma pateikti šio reglamento prieduose nurodytus statistinius dokumentus:
V priede – (dokumento kodas − C039), jeigu tai durklažuvės (Xipias gladius);
VI arba VII prieduose – (dokumento kodas – C040), jeigu tai yra didžiaakiai tunai (Thunnus obesus).
Minėtus statistinius dokumentus privaloma pateikti, kai durklažuvės ar didžiaakiai tunai pateikiami šioms muitinės procedūroms įforminti: išleidimo į laisvą apyvartą, tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo ir eksporto (Reglamento Nr. 1984/2003 3 straipsnis).
Durklažuvių ir didžiaakių tunų reeksportas
Reeksportuojant durklažuves ir didžiaakius tunus privaloma pateikti Reglamento Nr. 1984/2003 prieduose nurodytą reeksporto liudijimą:
X priede – (dokumento kodas – C042), jeigu tai durklažuvės;
XI arba XII priede – (dokumento kodas – C043), jeigu tai didžiaakiai tunai.
Pastaba. Durklažuvių ir didžiaakių tunų statistiniai dokumentai nepripažįstami sugautų žuvų kiekio sertifikatais, todėl kartu su šiais dokumentais būtina pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikatą vadovaujantis NNN žvejybos reglamento nuostatomis.
Paprastųjų tunų kiekio dokumentavimo programa
Paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programą reglamentuoja 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 (toliau – Reglamentas Nr. 640/2010).
Paprastųjų tunų importas, eksportas
Importuojant ar eksportuojant Reglamento Nr. 640/2010 I priede išvardytus žuvininkystės produktus, privaloma pateikti šio reglamento III priede nurodytos formos dokumentą (dokumento kodas – C047) – TATAK sužvejotų paprastųjų tunų kiekio dokumentavimo formą, kurioje turi būti pateikta visa Reglamento Nr. 640/2010 II priede nurodyta informacija.
Minėtus statistinius dokumentus privaloma pateikti, kai paprastieji tunai pateikiami šioms muitinės procedūroms įforminti: išleidimo į laisvą apyvartą, tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo ir eksporto (Reglamento Nr. 640/2010 2 straipsnis).
Paprastųjų tunų reeksportas
Reeksportuojant paprastuosius tunus privaloma pateikti Reglamento Nr. 640/2010 V priede nurodytą TATAK paprastųjų tunų reeksporto sertifikatą (dokumento kodas – C041).
Pastaba. Paprastųjų tunų (thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa pripažįstama atitinkanti NNN žvejybos reglamento nuostatas, todėl pateikus šios sistemos dokumentus nereikia pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikato (NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo taisyklių V priedas).
Ilčių (Dissostichus spp.) sugavimo dokumentavimo tvarka
Ilčių (Dissostichus spp.) sugavimo dokumentavimo tvarką nustato 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1035/2001, nustatantis Dissostichus spp. sugavimo dokumentavimo tvarką, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1368/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1035/2001).
Ilčių (Dissostichus spp.) importas ir eksportas
Importuojant ar eksportuojant Reglamento Nr. 1035/2001 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus žuvininkystės produktus, privaloma pateikti šio reglamento I priede nurodytą informaciją turintį sugavimo dokumentą (dokumento kodas LITAR – C641), parengtą pagal II priede pateiktą pavyzdį.
Minėtus statistinius dokumentus privaloma pateikti, kai Dissostichus spp. pateikiami šioms muitinės procedūroms įforminti: išleidimo į laisvą apyvartą, tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo ir eksporto (Reglamento Nr. 1035/2001 3 straipsnis).
Ilčių (Dissostichus spp.) reeksportas
Reeksportuojant Dissostichus spp. (ilčius) privaloma pateikti Reglamento Nr. 1035/2001 III priede nurodytą Dissostichus reeksporto sertifikatą, (dokumento kodas LITAR – C656).
Pastaba. Ilčių (Dissostichus spp.) sugavimo dokumentavimo sistema pripažįstama atitinkanti NNN žvejybos reglamento reikalavimus, todėl pateikus šios sistemos dokumentus nereikia pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikato (NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo taisyklių V priedas).
Informacija atnaujinta 2023-02-28
